Klausiate-atsakome

Čia Jūs galite užduotį klausimą į kurį atsakys metodinio būrelio nariai arba įvairių sričių specialistai. Atsakymas Jums asmeniškai bus išsiųstas nurodytu elektroniu paštu, o Jūsų klausimas ir atsakymas bus patalpintas svetainėje.

Noriu sužinoti, ar atestuojantis vyr.logopedo kategorijai vertintojas gali būti specialistas metodininkas logopedas ar tai atlieka metodinis būrelis. Dirbu daželyje.   
Atestuojantis vyresniojo logopedo kategorijai pakanka savo įstaigos vertintojų. Metodininkai ar ekspertai skiriami tik atestuojantis tai pačiai kategorijai. Jums pakanka savo įstaigos vertintojų, tai gali būti pavaduotoja ugdymui, vyresnioji auklėtoja. Nesvarbu, kad jie ne logopedai, užsiėmimų struktūra panaši, jie stebi ne jūsų žinias, o darbo stilių, būdus, metodus. Vienas vertintojas turi įvertinti keturis užsiėmimus.
Pilnai apie atestaciją: LR Švietimo ministro įsakymas 2008 m. lapkričio 24 d. ISAK-3216
Ieškokite ŠMM - pedagogams - pedagogų atestacija - mokytojų atestacija - 2008-11-24 Įsakymas Nr. ISAK-3216
Dėl metodinių priemonių įvertinimo. Ar neužtenka įstaigos VGK protokolo, kur fiksuojama priemonė, ar reikia nauja gauta forma tai apiforminti?
Mūsų tinklapyje patalpintą formą reikia pildyti tik tuo atveju, jei norite, kad miesto metodinis būrelis aprobuotų jūsų priemonę. Paprastai atestuojantis vyresniojo logopedo kategorijai nebūtina priemonės aprobuoti miesto metodiniame būrelyje, užtenka tik savo įstaigoje.

 

Neseniai įsidarbinau ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (lopšelyje-darželyje) specialiojo pedagogo pareigose (1 etatas), kuriame yra specialiosios grupės vaikams, turintiems didelius specialiuosius poreikius. Ankstesnė darbo patirtis bendrojo lavinimo mokyklose specialiojo pedagogo pareigose, gal galėtumėte patikslinti, kokiam vaikų skaičiui, turintiems didelių spec. poreikių, turėčiau teikti spec. pagalbą (dirbant vienu etatu) bei kokios trukmės turėtų būti užsiėmimai su vaiku?
Remiantis LR Švietimo ministro įsakymo Dėl specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos  aprašo patvirtinimo (2011 m. liepos 8 d. Nr. V-1228)
10 punktu specialiojo pedagogo etatas gali būti steigiamas, jei mokykloje, vykdančioje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, jei joje mokosi 20-24 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, kuriems reikalinga specialiojo pedagogo pagalba (15-20 mokinių, turinčių regos, klausos sutrikimų (tarp jų turinčių kochlearinių implant), jei nėra tiflopedagogo ar surdopedagogo.
12 punktas numato, kad specialiojo pedagogo etatas, turint finansinių galimybių, gali būti steigiamas ir esant mažesniam mokinių skaičiui.
Pagrindinė specialiojo pedagogo darbo forma - pratybos: individualios, pogrupinės (2-4 mok.), grupinės (5-8 mok.). Užsiėmimų trukmė 30 min.
Prašau nurodyti dokumentą kuriame yra nustatytos logopedo darbo valandos už 1 etatą. 
Logopedo, dirbančio darželyje darbo krūvis yra apibrėžiamas remiantis  LT švietimo ir  mokslo ministro įsakymu "Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas" Žin., 2011, Nr. 96-4517 punktu 37.4.1 -  logopedas dirbantis ikimokyklinio ugdymo įstaigoje dirba 27 val. per savaitę (22- kontaktinės ir 5  val.  - nekontaktinės). O punktas 37.4.2 - logopedas, dirbantis bendrojo ugdymo įstaigoje dirba 23 val. per savaitę (18  val. - kontaktinės ir 5 val. nekontaktinės).

 

Kas turi lydėti ugdytinį ir/ar mokinį į PPT? (logopedas, auklėtoja, mokytoja, spec. pedagogas).  Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) įvertinimo pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos apraše rašoma, kad komisija pateikia PPT įvertinimo dokumentus.
Mokymo įstaigos VGK paruošia reikiamus dokumentus į PPT. Vaiką į PPT lydi tėvai ar globėjai.
Ar darželio Vaiko gerovės komisija (kurią sudaro direktoriaus pavaduotoja ugdymui, logopedas, socialinis pedagogas, priešmokyklinio ugdymo pedagogės) gali pati  vaikui  nustatyti mokymosi sunkumus ir pati skirti specialiojo pedagogo pagalbą be įvertinimo PPT?
Remiantis LR Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d.įsakymu Nr. V-1795 negali. Mokymo įstaigos VGK atlieka pirminį vertinimą. Vėliau vaikas su VGK įvertinimu siunčiamas į PPT. Ten atliekamas vertinimas, nustatomi specialieji poreikiai, rekomenduojama švietimo pagalba.
Specialiojo ugdymo lavinamojoje klasėje ugdomas mokinys, turintis  labai didelių specialiųjų ugdymosi  poreikių (autizmo spektras; 20 metų). Jis žaloja (kandžioja, muša) save, kitus mokinius ir pedagogus. Taikytos elgesio korekcijos priemonės teigiamų rezultatų nedavė. Kaip spręsti šią problemą, siekiant apsaugoti vaiką, bendraklasius ir pedagogus?
Ugdant specialiųjų poreikių turinčius vaikus kiekvienas atvejis yra ypatingas ir individualus. Siūlome agresijos apraiškas fiksuoti rašant tarnybinius pranešimus įstaigos vadovui, svarstyti juos VGK, informuoti tėvus (globėjus), kalbėtis su jais, ieškoti tinkamų būdų kartu. Pasiūlyti tėvams kreiptis dėl medikamentinio gydymo. Ieškoti galimybės skirti konkrečiai tam mokiniui mokytojo-auklėtojo padėjėją. Mokiniui suteikti ramesnę darbo aplinką, gal yra galimybė skirti atskirą patalpą, ypač paaštrėjus agresijai. Išbandžius įmanomas priemones, galima pasiūlyti namų mokymą. Net ir perėjimas į kitą mokyklą gali būti išeitis.
Mokykloje mokosi 66 mokiniai, 17 iš jų turi speclialiųjų poreikių, reikalinga spec. pedagogo pagalba (yra PPT išvados). Kiek tokioje mokykloje turėtų buti skiriama savaitinių spec. padagogo valandų darbui su vaikais? Kas nustato spec. pedagogo darbo krūvį (1 etatas, 0,5 ar  0,25 etato)?
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. V-1228 "Dėl specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" 10.3 punktu specialiojo pedagogo etatas gali būti steigiamas mokykloje, vykdančioje pradinio, pagrindinio ir/ar vidurinio  ugdymo bei profesinio mokymo programas, jei  joje mokosi 20-30 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, kuriems reikalinga spec. pedagogo pagalba (turi PPT išvadas, kad reikia). Vadinasi, Jūsų minimoje mokykloje drąsiai gali būti 0,5 et. spec pedagogo.

Ar įstaigos direktorius  gali būti Vaiko gerovės komisijos pirmininku?

Vadovaujantis Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. patvirtintu  „Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo“ (įsakymo Nr. V- 579) 6 p. Komisijos pirmininką, jo pavaduotoją ir sekretorių skiria, Komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą tvirtina Mokyklos vadovas; 8 p. Komisijos nariais gali būti: Mokyklos vadovas, Mokyklos vadovo pavaduotojas ugdymui ar ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjas, švietimo pagalbos specialistai (socialinis pedagogas, psichologas, specialusis pedagogas, logopedas), sveikatos priežiūros specialistas, klasių vadovai (kuratoriai), mokytojai, auklėtojai. Į Komisijos sudėtį gali būti įtraukiami tėvai (globėjai, rūpintojai), vietos bendruomenės, seniūnijos atstovai, kiti vaiko gerove suinteresuoti asmenys.

Mano sūnui 1,9m bet kalba sava kalba ir keletą žodžių, mokėjo ir daugiau, bet pamiršta, knygutėse irgu tai gerai parodo, tai vėl nieko nežino. kaip paskatinti vaiko kalbą. Kada kreiptis į logopedą?

Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius – brolius, seseris, žino jų vardus. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.). Vis dažniau savo norus reiškiažodžiais. Vartojamų žodžių reikšmė galibūti plati, nes jie tuo pačiu žodžiu gali pavadinti ir daiktą, ir veiksmą (1 m. 3 mėn. Justė sako „lele“, taip ji pavadina savo lėlę, taip ji vadina save ar kitą vaiką). Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos – „kas se?“ (kas čia?), gali pasakyti dviejų žodžių frazę (pavyzdžiui, 1 m. 3 mėn. vaikas sako „pulenoja“ – noriu kepurės).

Praktika rodo, kad vaikų kalbąteigiamai veikia palanki aplinka. Skatinamas vaikas rodo norą kalbėti, prašyti (noriu mamos – „mama nole“, noriu lėlės – „nole lele“). 1m. 6 mėn.vaikas vartoja sąvokas: dėdė, teta, senelė, vyras, taip pat įvairesnius žaislų, drabužių(paltas, kepurė) ir avalynės pavadinimus.

 Kalbos mokymuisi didelę reikšmę turi mėgdžiojimas, todėl naujus žodelius stenkitės pakartoti keletą kartų, pabrėžkite juos savo balso intonacija, skatinkite  vaiką pakartoti žodžius. Pavyzdžiui, rodome katę ir sakom: „čia katė, katė tupi“ ir prašome pakartoti. Atsakykime įjo klausimus (pvz., į klausimą „se bole?“ atsakom „taip, čia tavo brolis“).Savo kalboje vartokime vis naujus žodžius ir juos kartokime, kad vaikasįsimintų. Taip pat kalbėkime, ką darome (dabar išplausim lėkštę; dabar virsim košę ir t. t.) Vartykime knygeles ir apibūdinkime paveikslėlius (mama verda, tėtė skaito, sesutė rašo). Pirmieji vaikų žodžiai būna daiktavardžiai, po to seka veiksmažodžiai (noriu, nenoriu, duok ir kt.), būdvardžiai (didelis, mažas ir kt.).

Daugelis autorių nurodo, kad žodynas sparčiai pradeda gausėti nuo 1m. 6 mėn., tačiau pasitaiko vaikų, kurie iki dviejų metų amžiaus taria vos kelis žodelius, o vėliau pasiveja savo bendraamžius. Nėra būtina skaičiuoti visus vaiko tariamus žodžius, tačiau tėveliai turėtų pastebėti, kad mažasis kas mėnesį išmoksta vis naujų žodelių,vis geriau sugeba pakartoti ir suprasti aplinkinių kalbą.

 

Kada kreiptis į logopedą?

Pamėginkite atsakyti į žemiau pateiktus klausimus:

- ar mažylis parodo daiktus paveikslėlyje?
- ar supranta ir vykdo paprastus paliepimus (atnešk kamuolį, padėk batukus)?
- ar vaikas taria dviejų žodžių frazes (“katė miau miau”, “einam namo”, “noriu lėlės ir pan.)?
- ar kas mėnesį išmoksta bent po vieną naują žodį?

 

Iki trejų metų vaiko raidą vertina Ankstyvosios korekcijos tarnybos ir konsultuoja poliklinikų logopedai. Nuo trejų metų vaiko kalbą vertina savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybųlogopedai, ikimokyklinių įstaigų logopedai. Kompleksinį vaiko raidos įvertinimąatlieka VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialas Vaiko raidos centras (Vytauto g. 15, Vilnius).

 Kai įforminamas logopedo pagalbos nutraukimas pašalinus sutrikimą?

Kai logopedas mokslo metų eigoje ištaiso mokinio kalbos ar kalbėjimo sutrikimą, tai žymima Logopedo, specialiojo pedagogo, tiflopedagogo, surdopedagogo dienyne ir Mokyklos vaiko gerovės komisijos posėdžio protokole.

Noriu paklausti, ar mokytojas įvertindamas vaiko gebėjimus ir sunkumus remdamasis bendrosiomis programomis turi labai išplėstai įvertinti lietuvių kalbos (klausymą, kalbėjimą, skaitymą, rašymą atsakant į kiekvieną punktą)taip pat ir matematikos, užsienio kalbos, socialinio ir gamtamokslinio ugdymo, dailės ugdymo, kūno kultūros.

Mokytojai turėtų parašyti kaip mokiniui sekasi įsisavinti Bendrąją ugdymo programą, kokios jo žinios ir gebėjimai. Juk prie kiekvienos programos yra nurodyta kokie turi būti mokinio pasiekimai, mokytojai ir turi parašyti ar mokinys tai atlieka ar ne. Specialiųjų pedagogų asociacijos tinklapyje (http://www.lrspa.lt/index.php/lt/specialistams-mokytojams) yra  patalpintos  pradinių klasių mokinių akademinio lygio nustatymo anketos. Mokytojai gali jomis naudotis, norėdami nustatyti mokinių gebėjimus ir sunkumus. 

Noriu paklausti, ar gali logopedas dirbti dviejų etetų krūviu.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. V-196 patvirtintų Sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo, atsižvelgiant į darbo aplinkos veiksnius, kriterijų (Žin. 2004, Nr. 54-1841) 5 punkte nurodyta, kad darbo laikas trumpinamas dėl kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, viršijančių darbuotojų saugą ir sveikatos teisę reglamentuojančių teisės aktų nustatytas leistinas ribines vertes. 6 punkte įtvirtinta, kad sutrumpintas, ne daugiau kaip trisdešimt šešių valandų per savaitę, darbo laikas nustatomas asmenims, dirbantiems profesinės rizikos sąlygomis, kai sveikatai kenksmingų darbo aplinkos veiksnių dydžiai viršija nustatytas leistinas ribines vertes ir kai techninėmis, organizacinėmis ar kitomis priemonėmis jų dydžio sumažinti iki nekenksmingo sveikatai neįmanoma. Todėl logopedas negali dirbti 2 etatais.

Norėčiau konkrečiau sužinoti apie pritaikytų programų rengimą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Ar reikia rašyti šias programas? Mano manumu reikia, o kaip iš tikrųjų. Dėkui

Mokiniųturinčių specialiųjų ugdymosi poreikiųugdymo organizavimo tvarkos aprašo(2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795)

10 punktas numato.  ... programos pritaikomos, atsižvelgiant į nustatytus mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, mokinio, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus ir vadovaujantis pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos išvadomis ir rekomendacijomis.Mokykloje susitariama dėl ugdymo/mokymo pritaikymo ir įforminimo. 
 
Manyčiau, kad Vaiko gerovės komisijoje turite nuspręsti kaip tai įforminti. 

 

 

Dirbu mokykloje-darželyje logopede su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais 1 etatu. Ar užtenka skirti per savaitę 1 val. tėvų konsultavimui?

Pagal LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 18 d. įsakymu Nr.V-1315 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginio darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 37.4.1 ir 37.4.2 punktą, yra numatyta, kad specialiesiems pedagogams yra skirtos  5 valandos netiesioginiam darbui su vaikais (darbų panavimui, tėvų, mokytojų konsultavimui....) Tačiau nėra nurodyta kiek kokį laiką skirti, todėl pats logopedas pagal mokyklos situaciją ir poreikius pasiskirsto nekontaktines valandas. 

Ar vaikui, kuriam yra dislalija, turint stebėjimo (1 priedas) korteles ir tėvų sutikimą (4 forma), reikia pildyti 5 priedą?

Taip reiki pildyti ir 5 priedą.

Kiek vaikų logopedas minimaliai turi turėti darželyje -  lopšelyje, ir kokios darbo valandos,
ir kiek valandų ir vaikų turi būti mokykloje.

Ikimokyklinėje įstaigoje 1 etatas - 25-30 vaikų. darbo valandos - 22 tiesioginės su vaikais ir 5 nekontaktinės. Pradinėje mokykloje 1 etatas - 40-45 vaikai, vidurinėje mokykloje - 55-60 vaikų, darbo valandos - 18 tiesioginių su vaikais ir 5 nekontaktinės.

 

Mokiniams, kuriems nustatyti kalbėjimo ir kalbos sutrikimai iki 2011-10-01 yra užpildytos senos formos. Ar šiems mokiniams reikia užpildyti naujus priedus (4,5,8)(sutikimą (4 priedas),  specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo (5 priedas), pažymą dėl specialiojo ugdymosi ir švietimo pagalbos skyrimo (8 priedas). Ar šias formas pildyti tik tiems mokiniams, kurie pratybas pradėjo lankyti nuo 2011-10-01?

 Kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turintiems mokiniams,kurie įvertinti iki  2011m. spalio 1 d. ir užpildytos senos formosLietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymoNr. V-1775 "Dėl mokinio specialiųjų ugdymosiporeikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu,psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo irspecialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.  Sutikimą (4priedas)  specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo(5 priedas) -Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir(ar) švietimo pagalbos skyrimo(8 priedas) pildyti nereikia.

Noriu pasiteirauti, kiek kartų per savaitę, vaikui, turinčiam kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų, turi būti teikiama logopedo pagalba.

 

Nėra niekur reglamentuota kiek kartų į savaitę turi būti teikiama vaikui logopedinė pagalba. Tai sprendžia  logopedas ar vaiko gerovės komisija,  atsižvelgdami į vaiko  sutrikimą. Tačiau logopedinė pagalba turi būti teikiama ne mažiau nei 1 kartą į savaitę individualių ar grupinių pratybų metu.  

Ar visiems vaikams, t.y. ir su dislalija, auklėtojos turi pildyti stebėjimo korteles (1 priedą)?

 

VadovaujantisLietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1775 „Dėlmokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ikimokyklinio ugdymo mokyklos mokytojas pildo Kortelę (1 priedas) ir kreipiasi į Mokyklos vaiko gerovės komisiją, kai jam iškyla mokinio ugdymo sunkumų ir (ar) mokinio pasiekimai neatitinka bendrosiose programose numatyto patenkinamo pasiekimų lygio. Komisija, gavusi Kortelę (1 priedas) bei tėvų sutikimą (4 priedas), atlieka pirminį  mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą, kurio dalis yra ir logopedinis įvertinimas. Komisija, nustačiusi mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių lygį ir nusprendusi, kad mokiniui reikalinga Švietimo pagalba, įrašo jį į Švietimo pagalbos gavėjų sąrašą, komisijos pirmininko raštu suderintą su pedagogine psichologine tarnyba, kurios veiklos teritorijoje yra mokykla. Suderintą su tarnyba Švietimo pagalbos gavėjų sąrašą teikia mokyklos vadovui tvirtinti. Tėvų(globėjų, rūpintojų) sutikimu Komisija pildo Pažymą dėl skyrimo (8 priedas).

Taigi, visiems vaikams, kuriems atliekamas logopedinis įvertinimas ir skiriama logopedo pagalba, turi būti užpildyta  Mokinio stebėjimo kortelė (1 priedas).

 

Loreta Grikainienė
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro
Specialiosios pedagogikos skyriaus logopedė
Tel. (8~5) 242 74 47
El. p. loreta.grikainiene@sppc.lt

Ar reikia į tą sąrašą, kurį pristatome suderinti PPT (vaikų, turinčių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų)reikia įtraukti ir tuos vaikus, kurie mokosi pagal pritaikytas Bendrąsias programas ir yra nurodyta, kad reikalinga logopedo pagalba?

  TAIP reikia

Noriu pasiteirauti ką reikia žymėti dienyne, kai turėjo būti užsiėmimas, o aš užsiėmimų nevedžiau dalyvavau seminare.?

Jei turėjo būti užsiėmimas, tačiau dalyvavote seminare, tai dienyne skyriuje „Kita veikla“parašote, kad dalyvavote seminare „pavadinimas“, o atitinkamame grupės „Lankomumo“ puslapyje „Temos“ skiltyje parašote „žr. psl. (nurodote psl., kuriame parašėte seminaro temą)“.

Noriu pasiteirauti ar logopedui priklauso tarnybinis atlyginimo priedas remiantis( 2009-12-14 Švietimo ministro įsakymu Nr.ISAK-2711) prie atlyginimo dirbant vid. mokykloje pagrinde su vaikais turinčiais PPT išvadas

Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio  2 įsakymo Nr.41-937 "Dėl priedų švietimo įstaigų vadovams ir darbuotojams nustatymo" 2.22 punktą - mokyklos vadovas ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų specialiesiems pedagogams nustato nuo 5 iki 15 proc. priedą. Procentų dydis nustatomas atsižvelgiant į įstaigos turimas lėšas.

Ar darželyje logopedo nekontaktinės valandos turi būt išskirstomos kiekvienai dienai po lygiai ir pridedamos prie darbo grafiko, ar jos skirtos konsultacijoms , kortelių pildymui, metodiniams susirinkimams, seminarams ir t.t.? Ar nekontaktinių valandų metu logopedas turi buti darželyje? Ar galima visas 5 nekontaktines savaitės valandas išnaudoti ,seminare?

           Nei Darbo kodeksas, nei kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato, kurioje vietoje ir kuriuo savaitės laiku mokytojas turi dirbti nekontaktines darbo valandas. DK 147 str. 6 punkte nustatyta, kad darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko žiniaraščiuose. Darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais. Tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse ar darbo tvarkos taisyklėse.

           Nekontaktinės valandos turi atsispindėti darbo grafike.

           Remiantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 18 d. isakymu Nr. V-1315 patvirtintu „ Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo“ 37.4.1.p.   logopedams, dirbantiems ikimokyklinio ugdymo įstaigose (grupėse), 5 valandos per savaitę skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais (vaikais) (darbų planavimui; kalbos ugdymo (logopedo) individualiųjų, pogrupinių ir grupinių programų rengimui; pasirengimui pratyboms; pagalbai mokytojams* rengiant ugdymo programas; metodinės pagalbos teikimui mokytojams*, tėvams (globėjams) ir jų konsultavimui specialiųjų poreikių mokinių (vaikų) ugdymo klausimais; darbui ikimokyklinio ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisijoje; mokyklos veiklos įsivertinimą ir kt.)

       Nekontaktines valandas galima išnaudoti ir seminarui, jeigu tą dieną nenumatyta tėvų konsultacijų, vaiko gerovės komisijos posėdžio ar kitos veiklos, kuri reikalauja būti mokykloje.

Ar vaikams, kurie lanko logopedines pratybas jau antrus metus (ir tas pats sutrikimas), tėvai vėl turi pildyti sutikimą ir pažymą? Ar užtenka pildyti vieną kartą, pačioje pradžioje?

 Pildant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. V-1775 „Dėl mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo" Komisijos pažymą dėl Įvertinimo (5 priedas) reiktų parašyti kuriam laikui skiriama Švietimo pagalba ir tuo vadovautis. Kai logopedas mokslo metų eigoje ištaiso mokinio kalbos ar kalbėjimo sutrikimą, tai žymima Logopedo dienyne ir Mokyklos vaiko gerovės komisijos posėdžio protokole. O jei sutrikimas neištaisomas, tai reikėtų Mokyklos vaiko gerovės komisijos protokole pažymėti, kad numatoma logopedo pagalbą tęsti.
      Jei tėvai (globėjai, rūpintojai) atsisako Švietimo pagalbos teikimo jų vaikui, jie turi pateikti mokyklos vadovui prašymą raštu iki einamųjų metų rugsėjo pirmosios dienos. Tada Švietimo pagalbos teikimas nutraukiamas, apie tai raštu informuojant pedagoginę psichologinę tarnybą (vadovaujantis to paties įsakymo  11 punktu).

Ar darželyje turi būti naudojamos tos pačios sutikimo ir pažymos formos kaip ir mokykloje?

Taip, formos tos pačios kaip ir mokykloje, nes kitų formų, kurias būtų patvirtinusi ministerija nėra.

Пожалуйста, введите код:

Примечание: Обязательные к заполнению поля помечены *.